Vietose prie oro uostų nesankcijinis būgninių naudojimas toliau tęsiasi, reikalingas stiprintas saugumo stebėjimas
2025 metais, dėl neprotestuotų dronų skrydžių, arba „juodųjų skrydžių“, sukeltos viešosios saugumo krizės išsibrado oro uostų sektoriuje. Iki spalio 11 d., neprotestuoti dronai į neleistinas zonas pateko 29 kartus vėluojantį skrydžius, 8 atšaukus skrydžius, 32 skrydžius nukreipius į kitus oro uostus ir daugiau nei 3 tūkstančius keleivių, kurių kelionės planai buvo rimtai sutrikdyti. Didelis oro linijų išsiuntimo ir pristatymo sistemos sustojimas ne tik atskleidžia oro transporto operacijų pažeidžiamumą, bet ir atnešia „juodųjų skrydžių“ valdymo iššūkį į visuomenės šviesą.
Naujausiais metais „juodų skrydžių“ atvejai, trukdančios oro uostų veiklą, yra vyko dažnai tiek šioje šalyje, tiek užsienyje. „Juodi skrydžiai“ nurodo neleistinus asmenų skrydžius be asmeninių pilotų licencijų arba be teisėtos registracijos turinčių lėktuvų. Tokios veiklos tapo „Damoklo ordžiu“, kuri悬挂verčiasi ant oro saugumo. Atsižvelgdami į 2017 m. balandžio 21 d., per tris valandas Chengdu Shuangliu tarptautinis oro uostas buvo sunaikintas keturiais „juodais“ dronais, tiesiogiai sukeldami 58 skrydžių pervadavimą, keturių lėktuvų grįžimą ir daugiau nei 10 tūkst. keleivių kelionėms buvo pakeista. Šis kartais nuoširdžiai sužinojęs tipinis atvejis kartu su dabartine dažna panašių incidentų seka sudaro nuojautingą chronologiją, patvirtinančią ilgalaikę ir sunkią „juodų skrydžių“ valdymo problemą.
Iš saugumo grėsmių perspektyvos, „juodų skrydžių“ požiūrio, yra sukurtas trimatis rizikos matricos. Kariuomenės srityje neteisėti skrydžiai gali špieliuoti dėl nacionalinės gynybos objektų ir trukdyti karo operacijoms. Javiečių saugumo atžvilgiu negalima nepaisyti teroristinių grėsmių, kai nebeprojektoriuojami dronai gali nešiojami pavojingus medžius. tiesioginis poveikis oro transporto tvarkai yra dar griežtesnis, nes susidūrimo su civiliniais lėktuvais rizika bei elektromagnetinės interferencijos pavojus gali sukelti katastrofines pasekmes. Be to, žemės personalo saugumas taip pat yra rizikuojantis, o nuo kritimų su nebeprojektoriuojamais dronomis sukelti žuvojimai jau kartais buvo pranešti.
Norint išspręsti „juodų skrydžių“ dilemą, reikia sukurti daugiamačią valdymo sistemą. Civilinės aviacijos reguliavimo institucijos turėtų greitai patobulinti taisyklius ir standartus, įvesti tokias sistemos kaip dronų realaus vardo registracija ir neleistinų zonų nustatymas detalizuotais veiklos taisyklėmis. Techninio lygio požiūriu reikia skatinti intelektinių valdymo priemonių, tokių kaip elektroniniai ginklai ir priešdronių sutrikimo įrenginiai, naudojimą, kad būtų pasiektas oro erdvės aplink oro uostus realaus laiko stebėjimas ir aktyvus gynybos mechanizmas. Tarpusavyje turėtų būti skatinamas oro saugumo sąmoningumas, paremtas tipiškų atvejų pripažinimu ir populiarus mokslas, kuriuo būtų vedami dronų vartotojai laikytis skrydžių taisyklių. Tik reguliavimo institucijų, technologijų įmonių ir visuomenės bendradarbiavimu galima sukurti tvirtą žemyninį saugumo liniją mažose aukštumose ir atkurti dangaus tvarką.